Mintys apie alkoholizmą
Al-Anon leidinyje „Savęs ir alkoholizmo suvokimas“ pateikiamas šis paaiškinimas: „Alkoholizmas yra šeimos liga. Gausus alkoholio vartojimas daro žalą alkoholikui ir jo santykiams su žmonėmis. Alkoholizmas kenkia visoms gyvenimo sritims: vaikystei, draugystei, meilei, karjerai, santuokai, o labiausiai – alkoholiko ir jo artimųjų santykiams. Mes, kurie labiausiai rūpinamės alkoholiku, akivaizdžiai matome jo elgesio rezultatus ir nedelsdami reaguojame į jo elgesį. Pastebime, kad jis alkoholizmo nekontroliuoja, ir bandome jam padėti suvaldyti žalingą potraukį. Viešumoje gėdijamės tokio elgesio, todėl darome tai slapta. Tačiau netrukus pasijuntame kalti, prisiimame alkoholiko skriaudas ir baimę.
Netgi geranoriški žmonės pradeda skaičiuoti alkoholiko išgertas taureles, išpila gėrimus į kanalizaciją, ieško namie paslėptų butelių, klausosi, ar nepokštelės kamštis. Visos mūsų mintys nukreiptos į tai, ką alkoholikas daro ir ko nedaro, įkyriai mąstome, kaip priversti jį negerti. Tai mūsų manija.
Skaudu stebėti, kaip žmogus lėtai žudosi alkoholiu. Tuo tarpu alkoholikui visai nerūpi sąskaitos, darbas, vaikai, sveikata – tuo rūpinasi kiti žmonės. Mes viską sutvarkome, atsiprašinėjame, kai kada pameluojame, kad išsaugotume pašlijusius santykius, ir vis daugiau nerimaujame. Tai mūsų nerimas.
Anksčiau ar vėliau alkoholiko elgesys pradeda pykdyti artimuosius. Suvokiame, kad jis naudojasi mumis ir meluoja. Jaučiame, kad alkoholikas mūsų nebemyli, ir norime jam atlyginti, nubausti, priversti sumokėti už besaikio gėrimo sukeltas nuoskaudas ir žlugusias viltis. Tai mūsų pyktis.
Alkoholiko artimieji pradeda apsimetinėti. Tikime jo pažadais, blaivybės periodais, manome, kad bėda išnyko ir daugiau nepasikartos. Sveikas protas mums sako visai ką kita, bet nepaisome to, ką iš tiesų jaučiame ir žinome. Tai mūsų neigimas.
Galbūt didžiausia alkoholiko artimųjų klaida yra ta, kad jie aklai prisiima kaltę dėl jo gėrimo. Manome, kad neįstengėme išspręsti jo problemos, buvome nepakankamai protingi ir geri, elgėmės netinkamai, ko nors nepadarėme. Tai mūsų kaltės jausmas.“